LT EN
Dokumentai parsisiuntimui
Gyvenimo daiktų internete ypatumai (Skaitmeninės teisės)

Gyvenimo daiktų internete ypatumai (Skaitmeninės teisės)

Beveik prieš dvidešimt penkerius metus didžiausia JAV telekomunikacijų bendrovė numatė, jog greitai pradėsime naudotis tuo metu neįtikėtinomis technologinėmis naujovėmis – elektroninėmis knygomis, GPS ir planšetiniais kompiuteriais, o bevielis ryšys suteiks galimybę bendrauti ir dirbti nebūnant namuose. Dabar šias naujoves naudojame kasdien ir be jų nebeįsivaizduojame savo gyvenimo. Tačiau ar žinome, kokie technologiniai pokyčiai mūsų laukia netolimoje ateityje ir ar jie galės apsaugoti mūsų privačią informaciją?

Kokia išmanioji ateitis mūsų laukia?

Tikriausiai pamenate, jog prieš dešimtmetį turėjome tik vieną įrenginį, kuriuo galėjome prisijungti prie interneto. Šiuo metu jau turime po kelis kompiuterius, išmaniuosius telefonus, planšetinius kompiuterius, muzikos grotuvus ir netgi „išmaniąją“ televiziją. Tai – išmaniosios eros, daiktų interneto (angl. „Internet of things“), pradžia.

Besikeičiančių poreikių nepavyks patenkinti vien tik keliais išmaniaisiais įrenginiais, todėl tikėtina, jog namuose turėsite „išmaniuosius“ šaldytuvus, kurie ne tik praneš, kokius produktus turite, bet ir patars, ką iš jų galite pagaminti ir koks patiekalas jums labiausiai tiktų. Jūsų namas ar butas, atsižvelgdamas į oro sąlygas, nustatys temperatūrą ir apšvietimo lygį, be to, identifikuos jus ir, pagal jūsų išmaniajame telefone esančią darbotvarkę bei pagal kraujospūdžio matuoklio rodmenis, nuspręs, ar jūsų darbo diena buvo varginanti ir kaip turėtumėte praleisti vakarą. Jūsų žadintuvas, įvertinęs jūsų darbotvarkę ir gautus duomenis apie transporto spūstis, apskaičiuos ir nuspręs, kada jūs turėtumėte atsikelti ir išeiti iš namų. Besivaldydami dantis savo veidrodyje galėsite sužinoti orų prognozes, peržiūrėti savo darbotvarkę ir išsiųsti svarbias žinutes. Visų šių įrenginių veikimo paslaptis bus sąsaja su internetu ir jūsų išmaniuoju telefonu, per kurį, būdami darbe, galėsite namuose įjungti orkaitę ir pasitikrinti, ar tikrai išjungėte lygintuvą.

Tokio pobūdžio projektai jau yra įgyvendinami ne tik JAV ar Vakarų Europoje, bet ir Lietuvoje. Europos Sąjunga finansuoja projektą Žirafa+ (GiraffPlus), skirtą vyresnio amžiaus žmonių priežiūrai. Šiame projekte dalyvauja 94 metų italė Lėja Rali (Lea Ralli), viena gyvenanti Romoje ir dėl garbaus amžiaus turinti sveikatos problemų. Jos namuose įdiegtas robotas padeda buityje ir kartu su daugybe namuose veikiančių jutiklių (judėjimo ir veiklos, kraujospūdžio ir kt.) sudaro integruotą sistemą, kuri renka įvairius duomenis apie L. Rali: informaciją apie tai, kada ji guli lovoje, gamina maistą, uždaro ar atidaro duris ar dirba prie kompiuterio bei užfiksuoja kraujospūdžio, cukraus lygio kraujyje duomenis ir kt. Tokie duomenys per robotą perduodami gydytojams, kurie , esant būtinybei, gali skubiai reaguoti. „Žinau, kad stebite kiekvieną mano judesį, tačiau tai man labai patogu, kadangi mano vaikai gyvena toli, o aš viena gyvenu savo noru. Su šiuo robotu jaučiuosi saugiau“, sako L. Rali.

Daiktų internetas, susietas su daugybe jutiklių ir išmaniuoju telefonu

Minėti ateities epizodai bei Žirafa+ projektas yra viliojantys savo patogumu. Tačiau toks pasaulis reiškia, jog visur bus įdiegta daugybė jutiklių, fiksuojančių ir saugančių informaciją iš įrenginių, kurie naudodamiesi internetu duomenis perduos kitiems įrenginiams (išmanusis telefonas bus vienas iš svarbiausių įrenginių, identifikuojančių konkretų asmenį). Tokie technologiniai pokyčiai visai neseniai gavo „daiktų interneto“ pavadinimą ir reiškia, jog įrenginiai, apie kuriuos jūs net nežinosite, stebės kiekvieną jūsų žingsnį, o juose naudojami algoritmai ne tik užfiksuos konkrečius faktus ir įvykius, bet ir nuspės jūsų norus ir poreikius.

Jau dabar aišku, kad „daiktų internetą“ sudarys dėvimieji įrenginiai (išmanieji laikrodžiai ir akiniai), kiekybiniai įpročių, judėjimo ir sveikatos stebėjimo įrenginiai (kraujospūdžio, nubėgtos distancijos, sudegintų kalorijų, miego ir kt. matuokliai bei aplikacijos) bei namuose ir biuruose įdiegti įrenginiai (išmaniosios šviesos instaliacijos, kodicionieriai, termostatai ir kt.). Visi šie įrenginiai bus skirti arba vien tik vartotojo aplinkos stebėjimui (temperatūros, šviesos), arba vartotojo įpročių stebėjimui bei analizei ir turės tiesioginį poveikį jo gyvenimui.

Ar daiktų internetas saugus?

Šių metų rugsėjo mėnesį, 29 straipsnio duomenų apsaugos darbo grupė – nepriklausoma Europos patariamoji institucija duomenų apsaugos ir privatumo klausimais – paskelbė savo nuomonę dėl daiktų interneto saugumo ir su tuo susijusių duomenų apsaugos grėsmių.

Anot darbo grupės, pagrindinės problemos, su kuriomis susidursime naudodamiesi daiktų interneto privalumais, yra susijusios su vartotojo galimybės valdyti savo duomenis praradimu. Siekiant užtikrinti daiktų interneto veikimą, įrenginiai turi “bendrauti” tarpusavyje, automatiškai perduodami duomenis skirtingais kanalais ir taip apsunkindami vartotojo galimybę sekti ir kontroliuoti asmens duomenų srautą.

Išmanieji įrenginiai (pvz., išmanieji akiniai ar išmanieji laikrodžiai) gali rinkti ir saugoti duomenis apie kitus asmenis, t. y. tuos asmenis, kuriuos išmaniojo įrenginio turėtojas sutinka savo kelyje. Kadangi dauguma mūsų negali atskirti įprasto laikrodžio nuo išmaniojo, kuris gali automatiškai fiksuoti garsą, vaizdą ir judesius, mes negalime pateikti savo informuoto sutikimo, kad šie duomenis apie mus būtų renkami ir apdorojami.

Klausimų kelia ir duomenų pardavimas trečiosioms šalims ir naudojimas ne pagal pirminę paskirtį. Pavyzdžiui, kraujospūdžio ir kitus sveikatos duomenis fiksuojantys įrenginiai būtų labai naudingi jums ir jūsų gydytojams, tačiau ar tikrai norėtumėte, jog tokie duomenys taptų žinomi draudimo kompanijoms ar kitiems asmenims po jų paskelbimo socialiniuose tinkluose?

Prie potencialių grėsmių, apie kurias būtinai kalbėti, norint užtikrinti sklandų daiktų interneto veikimą, taip pat prisideda netobula išmaniųjų įrenginių apsauga nuo įsilaužimo, duomenų vagių bei valstybės institucijų, taip pat ir užsienio šalių, nesankcionuoto stebėjimo. Ir žinoma, nereikėtų tikėtis, jog visuomet išmaniosios sistemosveiks tobulai. Dėl netikėtų jų gedimų jūs galite būti „įkalinti“ namuose ar prarasti galimybę naudotis visais buities prietaisais.

Kaip asmens duomenys turėtų būti apsaugoti daiktų internete?

Labai svarbu, jog išmaniosios sistemos valdytojas, prieš naudojantis įrenginiu, tiksliai, suprantamai ir išsamiai informuotų apie tai, kokius duomenis užfiksuoja, saugo ir kaip juos naudoja, ir tam gautų vartotojo sutikimą. Jis taip pat turėtų užtikrinti absoliučią informacijos saugą nuo bet kokių įsilaužėlių ir duomenų nutekinimo bei neteikti šių duomenų verslininkams, ypač tais atvejais, kai fiksuojami jautrūs asmens duomenys – sveikatos informacija, rasinė ar etninė kilmė, religiniai įsitikinimai ir kt.

Išmaniosios sistemos valdytojas jutiklių užfiksuotus duomenis turėtų saugoti tik tiek laiko, kiek to reikia jo funkcijoms atlikti. Tai reiškia, kad tokie duomenys turės būti ištrinti, kai jūs atsisakysite naudoti kokį nors įrenginį, o jūsų pačių ištrinti duomenys taip pat negalės būti atkurti.

Taip pat svarbu žinoti, kad tam tikri išmanieji įrenginiai (pvz., nubėgtos distancijos ir sudegintų kalorijų matuokliai bei jų programėlės telefone) užfiksavę duomenis juos automatiškai paskelbia socialiniuose tinkluose, jeigu jūs tai leidžiate. Šių įrenginių nustatymai turėtų jums suteikti galimybę nuspręsti, ar norite šitokios informacijos viešo paskelbimo.

Taigi, norint naudotis daiktų interneto siūlomomis galimybėmis, reikia turėti, kad įrenginiai kaups daugybę įvairaus pobūdžio duomenų tad būtina įvertinti, ar išmaniųjų įrenginį siūlantis gamintojas yra patikimas ir ar sąžiningai rūpinasi ne tik kaupiamų asmens duomenų apsauga, bet ir technologine įrenginio ir tinklo sauga.

Šaltinis: http://manoteises.lt/straipsnis/gyvenimo-daiktu-internete-ypatumai/

Rašyti komentarą

  Vardas  
  Komentaras  
  Saugos kodas Keisti  
  Čia nieko neveskite  
    Siųsti  

Naujausi komentarai

Komentarų kolkas nėra